brizgius

brìzgius sm. (2) 1. suplyšęs koks daiktas: Aš ieškau to brìzgiaus maišo Mrj. 2. žr. 2 brizgis: Eik tu brìzgiau, ir vaikščioji su nuplyšusiom alkūnėm, negali užsilopyti! Rdm.